Korporatizmas yra politinė ideologija, kuri skatina visuomenės organizavimą pagal pagrindinius interesų grupes ar korporacijas, tokius kaip žemės ūkio, verslo, etninės, darbo, karinės, klientūrinės ar mokslinės asociacijos, remiantis jų bendrais interesais. Teoriškai jis grindžiamas bendruomenės interpretacija kaip organinio kūno. Terminas "korporatizmas" remiasi lotynišku žodžiu "corpus", reiškiančiu "kūną" ar "struktūrą".
Valstybėje, kurioje vyrauja korporatyvistinė sistema, šios korporatyvinės grupės yra pripažįstamos ir suteikiamos tam tikrų galių valstybės, siekiant leisti kiekvienai grupei atstovauti savo interesams politiniame procese. Tai prieštarauja pluralizmui, kai daugybė grupių konkuruoja dėl įtakos ir galių, tačiau nė viena oficialiai nėra pripažinta ar suteikia ypatingų privilegijų valstybės.
Korporatizmas kilo vėlyvaisiais viduramžiais su ekonominės organizacijos gildijų sistema, kurioje amatininkų gildijos ir prekybininkų gildijos organizavo vietines ekonomikas. Idėja buvo ta, kad visuomenė geriausiai veikia, kai jos ekonominiai sektoriai yra organizuoti į šias profesines organizacijas, kurios kiekviena dirbtų kartu visuomenės bendru geru.
Šiuolaikiniame amžiuje korporatizmas buvo pirmą kartą suformuluotas XIX amžiaus pabaigoje Katalikų bažnyčios atsakas į tiek socializmo, tiek nevaržomo kapitalizmo iššūkius. Bažnyčios korporatizmo vizija buvo išdėstyta Popiežiaus Leono XIII 1891 m. enciklikoje "Rerum Novarum", kurioje buvo propaguojami darbo teisių sąjungų steigimo principai, tačiau atmesta klasės konfliktas ir privačios nuosavybės panaikinimas.
XX amžiuje korporatizmas tapo pagrindiniu ekonominių sistemų elementu fašistinėse valstybėse, tokiose kaip Italija, vadovaujama Benito Mussolini. Mussolini režimas suorganizavo Italijos ekonomiką į pagrindines sektorines korporacijas, kiekviena iš kurių turėjo atstovauti savo narių interesams, bet praktiškai buvo kontroliuojama fašistinės valstybės.
Tačiau korporatizmas nėra išskirtinai susijęs su fašizmu. Jis taip pat buvo būdingas daugeliui ne fašistinių valstybių, ypač Vakarų Europoje, kur korporatyvinis derybinis procesas tarp darbo jėgos, verslo ir valstybės buvo svarbi ekonominės politikos dalis. Šiuose atvejuose korporatizmas dažnai siejamas su socialinio partnerystės modeliais, kai vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos bendradarbiauja nustatydami ekonominę politiką.
Galiausiai, korporatizmas kaip politinė ideologija grindžiamas visuomenės organizavimu į korporacinius grupes, kiekviena atstovaujanti savo interesus. Jo istorija siekia nuo vėlyvųjų viduramžių iki dabarties, su įvairiomis apraiškomis skirtingose politinėse ir ekonominėse sistemose.
Kiek jūsų politiniai įsitikinimai panašūs į Corporatism problemas? Atlikite politinę viktoriną, kad sužinotumėte.
